10 vasario 2015

VASARIO IŠŠŪKIS: 10 diena. Dėl ko aš nerimauju

Tiesą pasakius, aš iš prigimties esu toks žmogus, kuris daug nerimauja. Nerimauju dėl to, ar spėsiu į autobusą; dėl to, kad turiu atlikti daug darbų ir neturiu tam tiek laiko, kiek norėčiau; dėl to, kad sustorėjau; dėl savo sveikatos, kuri niekada nebūna puiki; dėl to, kad per daug nerimauju...


O turbūt didžiausias dalykas, dėl kurio aš nerimauju yra tai, kad kartais manau, jog aš nepakankamai gera. Visų pirma, studijoms - studijuoju su daugybe be proto visapusiškai talentingų žmonių, ir norom nenorom kartais pagalvoju, kad gal aš ne vietoje, gal man neduota tiek to talento bei užsispyrimo dėti daugybę pastangų ir energijos net tada, kai nepavyksta... Nepakankamai gera savo vaikinui - jis nuostabus, be galo nuoširdus žmogus, visada mane pradžiuginantis, dėl manęs besistengiantis ir kasdien gerinantis mano gyvenimą. Kartais pagalvoju, kad jis yra tūkstantį kartų geresnis žmogus už mane - aš retkarčiais ir pabambu, ir sukeliu kokį barnį, ir pasielgiu egoistiškai... Nepakankamai gera rašyti tinklaraštį - žinau, kad yra tūkstančiai merginų, kurios daugiau išmano apie kosmetiką, makiažą, geriau dėsto savo mintis, be to, jų išvaizda gražesnė, veido oda lygesnė ir pasitikėjimas savimi didesnis...

Tačiau ar dėl šito trumpalaikio, kartais mane apimančio nerimo aš viską metu ir manau, kad man vistiek nepavyks? Ne. Nes kad ir kaip kartais norisi jaustis geriausia, aš suprantu, kad normalu, jog tokia nesu, visų pirma todėl, kad nėra su kuo lygintis - tik su savim pačia. Pasakymas: "The only person you should try to be better than, is the person you were yesterday" gal ir banalus, bet mane visada įkvepia. Gal niekada neturėsiu tiek talento, kiek mane supantys žmons, bet kažkokia mano idėja padės sukurti kažką nuostabaus? Gal niekada netapsiu makiažo meistre, bet kažkoks paprastas mano patarimas pagerins kažkieno dieną? Tokie maži dalykai kartais būna žymiai svarbesni už didžiulius ir neįmanomus siekius.

Todėl mano palinkėjimas jums ir sau - nustoti nerimauti dėl to, ko neįmanoma pakeisti ir kiekvieną dieną stengtis tapti bent kruopelyte geresniu, nei buvai vakar.

Kitus vasario iššūkio įrašus galite rasti čia:
PIRMA DIENA: Kas mano rankinėje
ANTRA DIENA: Paskutinis kartas, kai aš atsidūriau nepatogioje situacijoje
TREČIA DIENA: Ko labiausiai laukiu per ateinančiu 12 mėnesių?
KETVIRTA DIENA: Dalykas, kurį dauguma yra darę, o aš ne
PENKTA DIENA: Nuotrauka, kuri pakelia mano nuotaiką ir padaro mane laimingą
ŠEŠTA DIENA: 25 dalykai, kuriuos turiu padaryti iki savo sekančio gimtadienio
SEPTINTA DIENA: Paskutinė dovana, kurią padovanojau
AŠTUNTA DIENA: Mano svajonių vestuvės
DEVINTA DIENA: Apibūdink savo dieną vienu žodžiu

8 komentarai:

  1. Patiko :)
    Ypatingai paskutinė dalis - šaunuolė :)

    AtsakytiPanaikinti
  2. Živile, kartais mes visi jauciames nepakankamai geri kazkam, bet visuomet bus vienas geresnis uz kita, kitas grazesnis uz ana, tu gal turi kazka, ko kitas neturi ir t.t. Toks jau gyvenimas, reikia priimti save tokia, kokia esi, tas nelengva, ir as turiu tokiu visokiu nekokiu dienu, bet sitam procesui reikia laiko ir truputeli darbo su savimi. Sekmes, Zivile!! Tavo blogas puikus, puikiai rasai, visuomet malonu cia sugrizti, tad tik pirmyn iskelus galva! ;)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Ačiū, Monika :) Šilta tokius žodžius skaityti, ir aš manau, kadmes visi viduje turim tų nepasitikėjimų, bet svarbiausia tai, kaip juos įveikiam! :)

      Panaikinti
  3. Visada yra kažkas geresnis, tobulesnis, talentingesnis ir visoks -esnis už mus. Na ir kas? (žinau, kad tai lengviau pasakyt, nei iš tiesų taip galvot) Bet kaip ir pati sakei, svarbiausia stengtis kasdien būti geresne už save. Tada jausiesi laiminga ir visi aplink tave jausis laimingi, o tai svarbiausia :)

    Monika
    https://365affairs.wordpress.com/

    AtsakytiPanaikinti
  4. Jautrus įrašas. Labai pažįstamas jausmas, kai jauties prastesnis, blogesnis, kažkoks ne toks koks turėtum būti, bet, manau, šitą jausmą visi išgyvename. Ir manyčiau, jog tai nėra blogai, mat verčia kažką daryti, o ne tiesiog džiaugtis savo fainumu (aka Dorianas Grėjus)

    Visada patiko individualiosios psichologijos pradininko Adlerio teorija apie tai, jog menkavertiškumo jausmas ir jo sukeliama hiperkompensaciją, yra tas varas, kuris padeda kažką gyvenime pasiekti :)

    O tu, kas be ko, šaunuolė :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Och, domiesi psichologija? Aš vienu metu labai su susižavėjimu Adlerį skaičiau, įdomios jo teorijos :) Et, žmogus yra painus sutvėrimas, tad įdomu kartais tiek į save, tiek į kitus pasigilinti :)

      Panaikinti